''Jau kuris laikas tėvai skundėsi, kad ir jie norėtų į stovyklą! Ta proga sukvietėm visus, kurie pašėlę kaip vaikai, išsiilgę puikios lietuviškos kompanijos, laužo, miško ir palapinių'', pasakoja stovyklos organizatorė Gintarė Ulevičiūtė.
Artėjant rudeniui lietuvių šeimos pietinėje Anglijos dalyje jau spirgėjo. Rugsėjo pirmą savaitgalį įvyko vasaros stovyklos „Gintarėliai“ organizuota trijų dienų lietuvių šeimų stovykla „Mažoji Lietuva“.
Jau penktadienį po mokyklos automobiliai riedėjo Midhurst miestelio pusėn, o jų entuziastingai nusiteikę keleiviai trynė delnais ir jau mintyse vykdė būsto statybas.
Atvykus siauru keliuku, atsivėrė nepaprasto grožio vaizdas: medžių apsuptyje karaliavo kalvota pieva, o jos pašlaitėje įsikūrusi jauki, su visais patogumais stovyklavietė.
Stovyklavietės traukos centras – milžiniška laužavietė, kurią apsupę linksmai pūpsojo kelmiūkščiai. Pašlaitės viršuje visiems duris atvėrė virtuvė. Norintys galėjo sau pasigaminti karališkus pietus.
Nieko nelaukę lietuviai puolė statyti palapines, draugiškai ištiesdami vienas kitam pagalbos ranką. Vakarėjant vyrai sutempė medžių šakų ir užkūrė laužą. Užkrimtusiems lietuviams stovyklos vadovė Gintarė jau buvo paruošusi veiklos – žaidimų susipažinimui ir linksmam laiko praleidimui. Vaikai džiaugėsi vieni kitus atradę ir mėgavosi gamtos prieglobsčiu. Stebėtina, kaip vaikams nebereikėjo jokių technologijų!
Kitos dienos rytą lietuviai skubėjo į dar vieną, nostalgiją keliančią atrakciją – lauže kepti bulves. Rytą žarijos buvo kaip tik tam tinkamos, tad gudresni spėjo sočiai prisikirsti sviestu ir druska teptomis bulvytėmis. Tiesa, tie, kas paskubėjo papusryčiauti, susidūrė su vienu sunkumu. Kaipgi rytas be mankštos! Pasportavę ir prisišokę iki soties stovyklos dalyviai iškeliavo į žygį Kiekvienam įduotas užduočių sąrašas turėjo būti įvykdytas. Užduotis skirta mažiesiems stovyklos dalyviams, tačiau ja mėgavosi ir patys tėveliai.
Žygio metu nuotykių irgi netrūko. Betyrinėjant gamtą, mėgaujantis miško kvapais, ramybe ir renkant jo gėrybes, pastabūs vaikai atrado “tarzankę”, štai čia ir užsikūrė juoko mašina, nes suposi visi, kas tik kaip mokėjo!
Kiek vėliau veiksmui persikėlus į girią, klausėmės medžių, akylai stebėjom gamtą, išgirdom pasakojimą apie miškinį ir jo svarbą miškui. Vaikai buvo pakviesti į kūrybines dirbtuves, gaminti “Miškinio portretą”. Garbi suaugusių komisija negalėjo atsistebėti vaikų kūrybingumu, susikaupimu ir darbų unikalumu. Čia pralaimėtojų nebuvo.
Grįžusius iš žygio vaikus pasitiko stovyklos svečiai: Martynas, Janusz ir Paulina iš Angling Trust organizacijos, kurie įgyvendina projektą Building Bridges. Projekto tikslas – skatinti jaunimą domėtis žvejyba tiek kaip hobiu, tiek kaip sportu, praleisti daugiau laiko gamtoje.
Renginio metu suteikta informacija buvo naudinga ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Vėliau jaunieji renginio dalyviai turėjo progos išbandyti save žvejybos rungtyse, žinių mūšyje. Visi dalyviai buvo apdovanoti prizais – žuvų formos pagalvėlėmis ir saldėsiais.
Vakarop vėl buvo užkurtas laužas, prie kurio visus sukvietė gitaros virpesiais besidalinanti vadovė Margarita. Iš širdies skambėjo visiems gerai žinomos lietuviškos dainos. Tuo tarpu vaikai turėjo kiek kitų atrakcijų. Didžiausias traukos objektas – supynė medyje.
Šiai pramogai neatsispyrė nė patys tėvai. Koks neįtikėtinas jausmas naktį suptis miške! Kitais metais pakartosim!
Sekmadienis lietuvius pasitiko nepaprastai gražiu rytu. Pastraksėję pagal ritmą ir pakankamai prasimankštinę stovyklos dalyviai buvo įtraukti į „Sportokiadą“ – sporto rungtynes.
Kiekvienas dalyvis buvo priskirtas vienai iš trijų komandų, kuri turėjo susikurti pavadinimą, himną, šūkį, vėliavą ir išsirinkti kapitoną.
Tiek suaugę, tiek vaikai suko lanką, šokinėjo per virvutę, bėgo lenkčių, traukė virvę ir pan.
Tai buvo pats puikiausias būdas užtvirtinti draugystei ir linksmai uždaryti stovyklą.
Išvažiuodami lietuviai vienas kitam mojavo ir žadėjo būtinai grįžti kitais metais. Ar būsit kitais metais ir Jūs? Mes visų lauksime!
Kviečiame peržiūrėti užfiksuotus prisiminimus video reportaže ir pasidairyti po Facebook galeriją.
Comments