10 metų kartu - kai vaikai tampa mokyklos bendruomenės lyderiais

Tai ne tik artėjančios Kalėdos – tai dešimtmetį mininčios studijos „JŪRA“ jubiliejus.

Šių metų kalėdinė šventė buvo išskirtinė. Tai buvo ne tik metų pabaigos susitikimas, bet ir Portsmuto lituanistinės studijos „JŪRA“ dešimtmečio jubiliejus – dešimtoji lietuviška žiemos žiburėlio šventė, simboliškai apjungianti visą bendruomenės nueitą kelią.

Į šią jubiliejinę šventę sugužėjo mokytojai, vaikai ir tėveliai iš Portsmuto, Bognor Regio ir Braitono lituanistinių mokyklų. Tai dar kartą patvirtino, kad „JŪRA“ per dešimtmetį tapo regionus jungiančiu bendruomenės centru.

Šventinę programą pradėjo ansamblis „Balsai“, sukūręs jaukią, lietuviškos muzikos pripildytą atmosferą.

Didelio susižavėjimo sulaukė ir lituanistinių mokyklų mamų bei dukrų šokių grupė – atspindinti kartų ryšį, pasitikėjimą ir bendrą šeimų įsitraukimą į mokyklos gyvenimą.

Jubiliejinės programos ašimi tapo vaikų spektaklis „Nebijok Kalėdų“, kuriame pasirodė visų amžiaus grupių mokiniai – nuo tų, kurie mokyklą lanko nuo pirmųjų jos dienų, iki vaikų, kurie į „JŪRĄ“ atėjo tik šiais metais.

Mokytojų atsidavimas kuriant programą buvo išskirtinis: didelis dėmesys skirtas lietuviškų, vaikų mylimų pasakų įprasminimui ir gyvam perteikimui.

Spektaklyje skambėjo ir labai aiški, bendruomenei svarbi žinutė – nebijok ne tik Kalėdų, bet ir lietuvių kalbos. Mokykla dar kartą įrodė, kad yra atvira visiems vaikams ir jų kalbos lygiams. Pavyzdžiu tapę Teodoras ir Isle, kurie kalbos mokosi nuo nulio, drąsiai ir emociškai prabilo scenoje, tapdami gyvu įrodymu, kad norint, viskas yra įmanoma.

Ypatingai didžiuojamės savo vyriausiais mokiniais: Jonas ėmėsi pagrindinio „vilko“ vaidmens spektaklyje ir jį atliko brandžiai bei įtaigiai. Tai mokinys, kuris ne tik vis dar mokosi „JŪROJE“ ir ruošiasi lietuvių kalbos B2 lygio egzaminui, bet kartu jau ir moko vaikus lietuvių kalbos, perduodamas savo žinias ir patirtį kitiems.

Tuo tarpu Kornelijus ir Kianas, kurie lituanistinę mokyklą lanko nuo pat jos įsteigimo, scenoje sužibėjo kartu su Ugne ir Tomu humoristinėje, šiuolaikiškai perkurtoje pasakos „Vištytė ir gaidelis“ versijoje.

Ypač simboliška buvo tai, kad paskutinės repeticijos metu patys jaunuoliai iškėlė sau ir komandai aiškų tikslą: „Svarbiausia, kad publika būtų laiminga.“ Ši frazė tapo ne tik jų pasirodymo, bet ir visos šventės dvasios atspindžiu.

Didžiuojamės ir savo vyriausiais mokiniais – jaunais žmonėmis, kuriems jau 18 - 22 metai. Dominykas, Inesa ir Eimantas - ne tik mokiniai, bet ir jaunimo klubo „Gintarėliai“ nariai, parodė brandą ir lyderystę. Dominykas – pirmasis klubo prezidentas, Inesa – antrai kadencijai išrinkta viceprezidentė – kartu su Eimantu mokyklos bendruomenę pradžiugino Kalėdų Senelio, Snieguolės ir vienaragio apsilankymu. Tai jau ta karta, kuri ne tik ima tai, ką atvira širdimi duoda lituanistinė mokyklos mokytojai , bet ir sąmoningai duoda atgal mokyklos bendruomenei.

Šventę vainikavo muzikinis senelio kelionės pasakojimas, čia dainavo visi – maži ir dideli. Kartu buvo perpjauti du dideli tortai, skirti studijos „JŪRA“ dešimtmečiui, skambėjo padėkos, netrūko apkabinimų ir nuoširdaus džiaugsmo.

Nuoširdžiai dėkojame Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai už paramą mūsų veiklai. Šis palaikymas padeda puoselėti lituanistinę mokyklą - namus, kur kuriama tvari Lietuva už Lietuvos ribų.

Ypatingai dėkojame mūsų mokytojų komandai, asistentams, padėjėjams, savanoriams, vaikų tėveliams.

Begalinė padėka visai gausai savanorių: mamyčių tėvelių, tetų ir dėdžių, močiučių ir senelių rankoms ir širdims, už pagalbą šio renginio metu. Be jūsų - mums būtų labai sunku ir ši šventė nebūtų buvusi tokia ypatinga.

Širdingai džiaugiamės turėję galimybę klausytis nuostabaus JK pietų pakrantės ansamblio "Balsai".

Dėkojame Vidmantui už renginio įamžinimą.

Kviečiame naujas šeimas jungtis prie Lituanistinės mokyklos „JŪRA“. Jei ieškote ne tik pamokų, bet ir aplinkos, kur vaikai drąsiai kalba lietuviškai, mokosi būti savimi ir augti kartu – ši bendruomenė laukia jūsų. Dešimt metų jau įrodė: čia kuriami ne tik renginiai, bet ir ryšiai, kurie išlieka.

Ypatinga buvo matyti ir tas šeimas, kurios dėl gyvenimo aplinkybių jau išsikraustė iš regiono, bet sugrįžo į jubiliejų. Trijų vaikų tėvo Ramūno Micutos žodžiai tapo visos šventės simboliu: „Mes visada rasime kelią pas jus.“