„Lietuvos mokytojas 2026“: Gintarės Ulevičiūtės įvertinimas – visos mūsų bendruomenės pergalė

Kartais vienas apdovanojimas pasako daugiau nei tik apie vieną žmogų. Tai istorija apie bendruomenę, apie ilgametį darbą ir apie šimtus vaikų, kurie, gyvendami svetur, vis dar gali pasakyti: „Aš myliu Lietuvą.“

Didžiuojamės galėdami pasidalinti džiugia žinia – Gintarė Ulevičiūtė, savaitgalinių lituanistinių mokyklų „Jūra“ ir virtualios lituanistinės mokyklos „Banga“ Jungtinėje Karalystėje įkūrėja ir vadovė, tapo „Lietuvos mokytojas 2026“ apdovanojimų lituanistinės mokyklos mokytojos nominacijos laureate.

Šiuos apdovanojimus jau šeštus metus organizuoja naujienų portalas Lrytas, kviesdamas visuomenę pastebėti ir pagerbti mokytojus, kurie savo darbu įkvepia ir kuria pokytį švietime. Šių metų rinkimai sulaukė ypatingo aktyvumo – per tris savaites trukusį balsavimą buvo atiduota beveik 400 000 balsų, o nominacijose dalyvavo 325 mokytojai iš visos Lietuvos.

Svarbu paminėti, kad galutiniai nugalėtojai buvo išrinkti ne tik pagal visuomenės balsus. Rezultatai buvo nustatyti susumavus skaitytojų balsavimą ir vertinimo komisijos sprendimą, įvertinus mokytojų darbų reikšmę ir jų indėlį į švietimo veiklą. Vertinimo komisiją sudarė švietimo ekspertai, akademinės bendruomenės atstovai ir švietimo iniciatyvų lyderiai.

Iškilminga apdovanojimų ceremonija vyko Vytauto Didžiojo universitete kur buvo įteiktos 18 skirtingų nominacijų. Lituanistinės mokyklos mokytojos nominacijos laureate tapo Gintarė Ulevičiūtė.

Apdovanojimą Gintarei įteikė Ona Marija Vyšniauskė, Britų tarybos Lietuvoje vadovė, švietimo, kultūros ir pilietiškumo stiprinimo ekspertė, kuri taip pat yra šių apdovanojimų vertinimo komisijos narė.

Gintarės kelias lituanistiniame švietime prasidėjo nuo paprasto, bet labai svarbaus klausimo: kaip padėti užsienyje augantiems vaikams nepamiršti lietuvių kalbos, identiteto, kultūros?

Iš šio klausimo gimė lietuviška stovykla „Gintarėliai“, o vėliau – savaitgalinės lituanistinės mokyklos „Jūra“ ir virtuali mokykla „Banga“, kur šiandien mokosi šimtai vaikų iš skirtingų šalių.

Per daugiau nei dešimtmetį aplink šias iniciatyvas užaugo visa bendruomenė: vaikai, tėvai, mokytojai, savanoriai ir jaunimas, kuris šiandien jau pats tampa lietuviškos tapatybės ambasadoriais.

Lituanistinė mokykla užsienyje dažnai tampa daugiau nei ugdymo vieta. Tai erdvė, kur vaikai susiranda lietuviškų draugų, išdrįsta kalbėti lietuviškai ir pradeda suprasti, kad jų šaknys yra svarbios.

Per šiuos metus užaugo ir nauja karta – jaunimas, kuris lankė mokyklas ir stovyklas nuo mažens, o šiandien jau pats buriasi į diasporos jaunimo klubą „Gintarėliai“. Tai jaunuoliai, kurie galbūt kalba lietuviškai skirtingais lygiais, tačiau turi vieną bendrą dalyką – jie nori išsaugoti ryšį su Lietuva ir vieni su kitais.

Ir būtent tai yra didžiausia šio darbo sėkmė.

Šis įvertinimas priklauso daugeliui žmonių. Visiems lituanistinių mokyklų mokytojams, kurie kiekvieną savaitę dirba su vaikais. Tėvams, kurie veža vaikus į lituanistines mokyklas ir kalba lietuviškai namuose. Savanoriams, kurie padeda kurti renginius, stovyklas bei bendruomenę. Ir vaikams, kurie pasirenka kalbėti lietuviškai, net jei tai nėra lengviausias kelias.

Ši pergalė dar kartą primena: lietuvių kalba gyva visur, kur yra ją mylinčių žmonių.