Dešimtmečiui – žydinti Lietuva užsienyje

„Be jūsų aš būčiau sausuolis“, – šiais žodžiais mokyklos ir stovyklos jubiliejaus šventę užbaigė jos įkūrėja, vadovė ir mokytoja Gintarė Ulevičiūtė. Tai ne tik šilti padėkos žodžiai dalyviams – tai metafora visai mūsų dešimties metų kelionei. Kelionei, kurioje susilieja lituanistinė mokykla „Jūra“, stovykla „Gintarėliai“ ir pasaulinė virtuali mokykla „Banga“ – visa tai neša lietuvybę ne žodžiais, o veiksmais.

Nuo lauko mokyklos iki tvirtos bendruomenės

„Gintarėliai“ prasidėjo 2015 m. vasarą – kaip lauko mokykla, kurioje vaikai nuo 3 iki 12 metų kūrybiškai mokėsi lietuvių kalbos po atviru dangumi. Rudenį, keičiantis orams ir prisijungus šeimoms, kurios iki šiol po dešimt metų tebemoko čia savo vaikus, veikla persikėlė į patalpas – taip gimė lituanistinė mokykla „Jūra“.

2015 m. pirmoji vidurvasario pamoka apie Jonines, Rasos šventę.

Tačiau vasarą „Jūra“ vėl virsta tuo, nuo ko viskas prasidėjo – čia atgimsta mūsų Gintarėlių pelėdžiukai. Vaikai ne tik ateina į pamokas, bet ir lieka nakvynei, gyvena stovyklos ritmu, o vėliau iš „Jūros“ patalpų iškeliauja į mišką – į gamtos glėbį. Tarsi, Čiurlionio paveiksluose – "Jūra" ir "Miškas" susilieja į vieną visumą.

Šiemet, minint M. K. Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, lituanistinėje mokykloje vaikščiojome „Angelų takais“, tyrinėjome Čiurlionio kūrybą, pasinėrėme į VR patirtis pagal jo muziką ir tapybą – nes net toli nuo Lietuvos, mes kuriame erdvę, kur menas, kalba ir tapatybė tampa kasdienybe.

Kelione miške "Angelų takais"

Mokykla, kuri tapo banga

Pandemijos pradžioje vos per vieną dieną „Jūra“ perėjo į virtualią erdvę – ir dar daugiau – sukūrė nemokamą edukacinę programą „Mano šaknys Lietuvoje“, kuri subūrė daugiau nei 400 vaikų. Iš to gimė virtuali lituanistinė mokykla „Banga“, kurioje iki šiol mokosi vaikai ir suaugusieji iš įvairių pasaulio kampelių – tiek individualiai, tiek grupėse, tiek nekalbantys, tiek tie, kurie tie, kurie jau ruošiasi laikyti lietuvių kalbos egzaminus.

„Banga“ – tai lietuvybės gyvybė, pasiekianti net ten, kur lietuviškos bendruomenės neturi fizinių mokyklų. Ji moko kalbos, kultūros, tautodailės, padeda formuoti tapatybę toli nuo tėvynės.

Augant vaikams – stiprėja jaunimo galia

Augant vaikams, natūraliai gimė ir jaunimo iniciatyva – taip susiformavo JK jaunimo diasporos klubas „Gintarėliai“. Nors iš pradžių tik siekėme suburti paauglius, šiandien matome, kad didžiausias entuziazmas ir stipriausias ryšys – tarp tų, kurie užaugo kartu su mumis. Jie žino, ką reiškia lituanistinė mokykla, kokia prasminga yra stovykla, koks sunkus, bet vertingas darbas slypi už kiekvieno renginio.

Jaunuoliai ne tik lanko pamokas – jie tampa mokytojais, jaunaisiais ambasadoriais, vadovais stovyklose, akcijos „Nueik papildomą mylią“ iniciatoriais, renginių kūrėjais ir vedėjais. Jie formuoja ne tik savo identitetą – jie kuria bendruomenės veidą. Jie – tai mūsų ateities mokytojai, kūrėjai, kultūros nešėjai.

Šventės metu turėjome galimybę ne tik džiaugtis darbo rezultatais, diskutuoti kokią naudą mums suteikia lituanistinė mokykla, bet prisiliesti ir prie pačių seniausių tradicijų, kurios vis dar yra saugomos mūsų kartos.

Šiemet dalyviai kepė duoną, šoko tautinius šokius, pynė vainikus, dainavo sutartines, dalyvavo kūrybinėse dirbtuvėse, miško maudynėse, vaikščiojo "Angelų Takais", žvejojo, meditavo, statė laužą, kūrė ritualinius šokius, dalyvavo astrologiniuose pokalbiuose, šokinėjo per laužą, žaidė stalo žaidimus, žygiavo gamtoje „Lietuvos žemėlapio“ kontūrais.

Tai ne tik šventė – tai patirtis, kuri padeda suvokti, jog net gyvendami toli nuo Lietuvos, galime ją nešti širdyse, kalboje, veiksme.

Dėkojame už jubiliejaus patirtis visai savo mokytojų ir vadovų komandai, savanoriams, kūrėjams, įkvėpėjams, edukatoriams, duagiamečiams partneriams, renginio svečiams bei dalyviams.

Išskirtinės padėkos: Airai Kubiliūtei, šokių studija "Polėkis", Aušrai Ralytei, Vaidui Radavičiui, mokytojai Ingridai Rukuižienei, Martynui Pranaičiui ir visai "Building Bridges" komandai, Rimantui, Dainiui, Dominykui, Danutei, Linai, Ugnei, Mariui, Motiejui, Jonui - puikiam jaunimo klubui!

Ir nors dešimt metų – graži sukaktis, tikime, kad tai tik pradžia. Pradžia naujoms iniciatyvoms, naujiems žygiams, naujoms bangoms. Nes kol esame kartu, kol kalbamės, kuriame, mokome, klausome ir dalinamės – tol jokie atstumai mūsų neišskirs.

Ačiū už tortą mūsų išskirtinei mamai Linutei, kurios dukrytė nuo mažumės mokosi su mumis, tiek gyvai, tiek virtualiai.

🟡 „... čia tiek daug džiaugsmo, šilumos, jaukumo... kaip namie pas gimines – ir dar geriau.“ – Ilona.

🟡 „Geresnės stovyklos NIEKUR nerasit! Čia – tarsi viena didelė šeima.“ – Aira

🟡 „Ačiū už gerą laiką, atrakcijas, tyrą orą ir poilsį sielai bei kūnui jūsų komandos apsuptyje.“ – Irma

🟡 „viskas pralėkė žaibiškai, bet paliko tiek daug: dainų, apsikabinimų, pasikalbėjimų, lietuviškos kalbos aplink ir jausmą – esame palaiminti būti kartu.“ – Rasa

🟡 „Sekmadienį visada norisi dar vienos dienos… nes Gintarėliuose laikas tiesiog skrenda – tiek veiklos, tokia smagi aplinka, tokia šauni kompanija.“ – Jurgita

🟡 „Kiekvieną kartą čia atvykusi svajoju – kad šią šventę galėtų pamatyti visas pasaulis. Mes buvome ir liksime viena širdimi – viena LIETUVA.“ – Lina

🟡 „Kiekviena patirtis stovykloje – kitokia. Ta pati vieta, tas pats laikas, bet prisiminimai vis nauji ir nepamirštami.“ – Jurgita

🟡 „Norisi rašyt, kad tai buvo nepakartojama – bet žinau, mes tikrai kartosim.“ – Ilona

🟡 „Kiek daug nuostabių idėjų, galimybių ir žmonių… atvirų pokalbiui, palaikymui, pagalbai ir nuoširdžiam apkabinimui.“ – Aira

Renginys iš dalies finansuojamas Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.