Artėjant atvelykiui (pirmasis sekmadienis po Šventų Velykų, aštuntoji diena po Kristaus prisikėlimo) užbaigsime velykinę savaitę - krikščionių šventę, simbolizuojančią Kristaus prisikėlimą iš numirusiųjų po nukryžiavimo - ir trumpai prisiminsime, ką mūsų bendruomenės nariai nuveikė belaukdami šios šventės.
Praeitą sekmadienį didžioji dalis Portsmuto lietuvių šeimų šventė šv. Velykas. Kas ankstyvą rytą skubėjo į mišias, po to marginti kiaušinių, susėdę prie stalo tikrino jų tvirtumą, ragavo gardžius patiekalus ir, džiaugėsi pagaliau prasidėjusiu pavasariu. O jis tą Velykų savaitgalį buvo ypatingai karštas.
Užbėgdama ilgajam savaitgaliui už akių, LCSC bendruomenė susitiko balandžio 13 dieną į „Margučių dažymo vašku dirbtuves’’, organizuojamas Lituanistinės ugdymo studijos Jūra. Gerbiamos viešnios iš Lietuvos, Mažeikių Senamiesčio pagrindinės mokyklos pavaduotojos Angelės Kančauskienės dėka turėjome nuostabią progą savo šv. Velykų stalą papuošti tradiciškai. Maloniai kvietėme visus suaugusius ir vyresnius vaikus pramokti lietuviškų velykinių tradicijų meno, papročių, susipažinti, pabendrauti ir tiesiog gerai praleisti vakarą.
Lietuviški margučiai
„Viskas prasideda iš kiaušinio- visa gyvybė, visas vystymasis. Ar iš mažo, ar iš didelio, net iš mikroskopinio, visas pasaulis prasideda iš kiaušinio. Todėl ne veltui visose tautose kiaušinis buvo garbinimo objektu, jis buvo ne tik maistas ir gyvybės pradžia, bet ir šventinių apeigų atributas.“
Kiaušinis - vaisingumo bei gyvybės simbolis. Jis turėjo lyg prišaukti gamtą greičiau pabusti. Margučių spalvos simbolizuoja skirtingas gamtos dalis. Gelsva (dažydavo svogūnų lukštais) - javus, juoda (ąžuolo žievės nuoviras) - žemę, mėlyna (žibuoklių žiedai) - dangų, žalia (virdavo žolėse) - augalus, raudona (naudojo spanguoles) - gyvybę. Jeigu atkreiptumėte dėmesį, kaip seniau išpiešdavo vašku ar išskutinėdavo kiaušinius, tai pamatytumėte, kad dominuoja saulutės (kad augalams saulės netrūktų), žvaigždutės (kad šviesu būtų net naktį), augaliukai (kad viskas greičiau suvešėtų), žalčiukai ir gyvatės (manoma, kad jie prikeldavo augalus).
Dainius Dilba savo rankomis pagamino marginimui skirtus įrankius dirbtuvėms. Ponia Angelė maloniai dalinosi sukaupta daugiamete kiaušinių marginimo vašku patirtimi, dažymo technologija tiek jau kažkada bandžiusiems, tiek pirmą kartą mėginusiems dirbtuvių nariams. Į būrį entuziastingai jungėsi ir moterys tiek vyrai, suaugusieji ir jaunimas. Lietuviškais margučių dažymo ypatumais susidomėjo ir anglai. Čia skambėjo lietuviška muzika ir juokas, vaišinomės užkandžiais ir lavinome įgūdžius prieš artėjančias šventes.
Atvelykis jau šį savaitgalį
Tradiciškai iki Atvelykio būtinai reikėdavo aplankyti savo krikštavaikius, apdovanoti juos margučiais ir kitomis dovanomis. Per Atvelykį pasimatoma su giminėmis, jeigu dėl kažkokių priežasčių nepavyko pasimatyti per Velykas. Šią dieną vėl dažomi kiaušiniai (anksčiau kaime dažydavo visus
kiaušinius, kuriuos per savaitę sudėdavo vištos), ridenami margučiai, supamasi sūpynėse. Kiaušinius per Atvelykį daužo tik vaikai.
Tądien daugiausiai dėmesio skiriama vaikams, todėl Atvelykis kartais vadinamas vaikų Velykomis arba Velykėlėmis.
Dėkojame renginio svečiams ir dalyviams, o negalėjusių atvykti laukiame kituose bendruomenės susibūrimuose. Gero Jums visiems Atvelykio bei nuostabaus grožio margučių, tiek margintų vašku, tiek kitais tradiciniais lietuviškais būdais!