Startuoja tarptautinės lietuviškų žodžių olimpiados „Moki žodį – žinai kelią“ finalai: lietuvių kalbos mokymasis, kuris įtraukia ir motyvuoja
Šiandien, lapkričio 13 dieną, prasideda trečiosios tarptautinės lietuviškų žodžių olimpiados „Moki žodį – žinai kelią“ finalų laikotarpis. Iki lapkričio 30 dienos užsienyje gyvenantys vaikai turės galimybę išbandyti savo lietuvių kalbos žinias interaktyviose užduotyse, o lituanistinės mokyklos – įvertinti mokinių pažangą ir pasidžiaugti jų pasiekimais.
Šiemet JK virtualios lituanistinės mokyklos „Banga“ organizuojama olimpiada vienija 33 lituanistines mokyklas iš 8 pasaulio šalių ir 2 žemynų – Europos bei Šiaurės Amerikos. Prie projekto jungiasi vis daugiau mokytojų ir mokinių, kuriuos vienija bendras tikslas – stiprinti lietuvių kalbos mokymąsi už Lietuvos ribų.
Kai lietuvių kalbos mokymasis tampa žaidimu
Vienas svarbiausių olimpiados išskirtinumų – interaktyvus mokymosi formatas. Užuot mokęsi žodžių vien iš vadovėlių ar sąrašų, vaikai juos atranda atlikdami skaitmenines užduotis, atpažindami paveikslėlius, ieškodami teisingų atsakymų ir įtvirtindami naujas sąvokas.
Olimpiados pagrindą sudaro daugiau kaip 1 000 interaktyvių mokomųjų žaidimų, apimančių 12 kasdieniam vaikų gyvenimui artimų temų. Žodynas susijęs su šeima, mokykla, namais, maistu, gamta, kelionėmis, laisvalaikiu, lietuviškomis šventėmis ir kitomis vaikams pažįstamomis sritimis.
Žaidybiniai elementai padeda išlaikyti dėmesį, skatina kartoti užduotis ir leidžia mokiniams pastebėti savo pažangą. Kiekvienas naujai išmoktas žodis tampa nedideliu pasiekimu, o sėkmingai atlikta užduotis – paskata mokytis toliau.
Tai ypač svarbu užsienyje augantiems vaikams, kurių kasdienėje aplinkoje dažnai dominuoja kita kalba. Interaktyvios priemonės suteikia galimybę lietuvių kalbą mokytis patraukliai, savarankiškai ir kiekvienam priimtinu tempu.
Svarbiausia – ne tik rezultatas, bet ir motyvacija
Olimpiados tikslas nėra vien išrinkti geriausiai lietuviškus žodžius mokančius vaikus. Ne mažiau svarbu paskatinti kiekvieną dalyvį domėtis lietuvių kalba, plėsti savo žodyną ir drąsiau ją vartoti.
Užsienyje gyvenančių vaikų lietuvių kalbos gebėjimai labai skiriasi. Vieni ja kalba nuo mažens, tačiau dar tik mokosi skaityti, kiti lietuviškus žodžius pažįsta tik iš šeimos aplinkos, o dalis mokinių jau geba suprasti ir vartoti sudėtingesnį žodyną.
Todėl olimpiados užduotys suskirstytos pagal kalbinių gebėjimų lygius. Jauniausieji dalyviai gali atpažinti žodžius pagal paveikslėlius, o pažengusieji – atlikti sudėtingesnes žodyno supratimo ir vertimo užduotis.
Toks modelis leidžia skirtingų gebėjimų vaikams patirti sėkmę ir dalyvauti tarptautiniame renginyje pagal savo pasirengimą.
"Olimpiada tampa ne tik žinių patikrinimu, bet ir motyvacine priemone, skatinančia mokinius mokytis lietuvių kalbos visus metus", sako projekto sumanytoja Gintarė Ulevičiūtė.
Penkios kalbos – bendras lietuviškas tikslas
Olimpiados mokomosios priemonės pritaikytos vaikams, gyvenantiems anglų, italų, ispanų, norvegų ir prancūzų kalbinėje aplinkoje.
Toks daugiakalbis formatas suteikia galimybę lietuvių kalbos mokymąsi susieti su vaiko kasdien vartojama kalba. Mokiniams lengviau suprasti naujų žodžių reikšmes, pastebėti kalbų skirtumus ir plėsti lietuvišką žodyną.
Visos užduotys rengiamos vadovaujantis Lituanistinio švietimo integruota programa (LŠIP), todėl interaktyvūs žaidimai yra ne tik olimpiados pasirengimo priemonė, bet ir papildomas išteklius lituanistinių mokyklų pamokoms.
Tarptautinis mokytojų bendradarbiavimas
Už olimpiados užduočių slypi didelis tarptautinės pedagogų komandos darbas. Rengiantis šių metų finalams, buvo peržiūrėtas ir patikslintas žodžių bankas, ištaisytos vertimų klaidos, atnaujinti interaktyvūs žaidimai, jų nuorodos ir QR kodai.
Kiekvienai kalbinei aplinkai bei olimpiados lygiui taip pat parengtos metodinės priemonės ir specialūs olimpiados pasai, padedantys mokiniams sekti savo mokymosi kelią.
Lapkričio 2–6 dienomis Ispanijos Salou mieste vykęs tarptautinio komiteto suvažiavimas tapo svarbia šio pasirengimo dalimi. Jame dešimt lituanistinio švietimo atstovių iš penkių Europos šalių kartu tobulino projekto turinį ir rengėsi finalų organizavimui.
Šis bendradarbiavimas rodo, kad skirtingose pasaulio šalyse veikiančios lituanistinės mokyklos gali ne tik dalytis patirtimi, bet ir kartu kurti šiuolaikiškas, ilgalaikę vertę turinčias ugdymo priemones.
Lapkričio 13–30 dienomis – olimpiados finalai
Per šį laikotarpį dalyvaujančios mokyklos organizuos finalines užduotis savo mokiniams. Finalai vyks pagal bendrus tarptautinius principus, užtikrinančius vienodas dalyvavimo ir rezultatų vertinimo sąlygas.
Pasibaigus finalų laikotarpiui, bus apibendrinti mokinių rezultatai ir paskelbti geriausiai pasirodę dalyviai.
Tačiau svarbiausias šio projekto rezultatas – ne vien nugalėtojų vardai. Tai šimtai vaikų, kurie mokydamiesi, žaisdami ir dalyvaudami olimpiadoje atranda naujų lietuviškų žodžių, stiprina pasitikėjimą savo gebėjimais ir palaiko ryšį su lietuvių kalba.
JK virtuali lituanistinė mokykla „Banga“ linki visiems olimpiados dalyviams sėkmės, o mokytojams ir partneriams dėkoja už bendrą darbą, kuriant prasmingas lietuvių kalbos mokymosi galimybes pasaulio lietuvių vaikams.
Olimpiados organizatorė: JK virtuali lituanistinė mokykla „Banga“.
Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Komentarai