2019 – ų vasarą, jau penkti metai, kaip Portsmuto (Portsmouth) miestas, Jungtinėje Karalystėje, vėl pavirs lietuviškumo židiniu, kurio ugnį įžiebs lietuviška vaikų vasaros stovykla „Gintarėliai“. Ir vėl kurortinį miestą, ant jūros kranto puoš būrys geltonais marškinėliais pasipuošusių ir lietuviškai klegančių vaikų juokas. Smalsuoliai vietiniai vėl norės sužinoti, kas mes tokie esame ir iš kur atvykome. Smalsuolkių nuostabai, didžioji stovyklautojų dalis yra Jungtinėje Karalystėje gyvenantys lietuviai, nors ne paslaptis, kad sulaukiame poilsiautojų ir iš Lietuvos. Tokie mainai mums ypatingai svarbūs, nes vaikai apsikeičia lietuvių ir anglų kalbų pamokomis bei istorinėmis, kultūrinėmis žiniomis, taip gaudami abipusės naudos.
Artėjančios vasaros programa intensyviai ruošiama. Siekiama, kad kiekviena stovykla būtų kitokia, pritaikyta pagal amžių, pasiūlytomos naujos veiklos.
Pasaulio lietuvių žinios, LRT, 2019 m. gegužės 11 d. laidos, antrame pranešime pristatoma stovykla "Gintarėliai".
Stovyklose, kaip ir kiekvienais metais lauks gausa užsiėmimų, skirtų ne tik savarankiškumo, kūrybiškumo ar socialinių kompetencijų tobulinimui, bet ypatingas dėmesys bus skiriamas lietuvių kalbos, kultūros, istorinių žinių tobulinimui. 2019 – ieji metai yra paskelbti Pasaulio lietuvių metais, tad vaikų laukia itin lietuviška programa. Pirmoje stovykloje „sportas sveikata“, vaikai pažins Lietuvą per sportą, per jos garsiausių sportininkų istorijas ir pasiekimus. Antroje „Tautinėj stovykloje“ skirtoje vyriausiems poilsiautojams, dėmesys skiriamas istorijai, simbolikai, etnokultūros pažinimui, trečioji stovykla supažindins su pagonybe, senąja baltų kultūra. Praktika rodo, kad Gintarėlių vasaros stovykla daugeliui vaikų yra vienintelė vieta, kur vaikai įgauna žinių apie Lietuvą. Nors 2019- ų metų stovykla yra organizuojama savanorių ir idėjininkų sunkiu darbu, o išlaikoma tik iš stovyklautojų mokesčio, programa yra paruošiama taip, kad vaikai būtų užimti 100%, kad neatsirastų laiko nuobodžiauti, pavargti vieniems nuo kitų, priešingai, kad vaikai susidraugautų su kuo daugiau čia atvykusių lietuvių, kad apsikeistų kontaktais, kad ryšys išsilaikytų ateityje ir kad išliktų noras sugrįžti ir nepamiršti lietuvių kalbos.
Tėvai vis juokauja, kad jie taip pat norėtų į stovyklą, tad pirmas rusėjo savaitgalis bus skirtas šeimų stovyklai South Downs nacionaliniame parke. Čia bus sudarytos puikios sąlygos susipažinti šeimoms, tiek auginančioms kūdykius, tiek paauglius, nėra jokio amžiaus cenzo, svarbu, noras bendrauti lietuviškai.
Kalbant apie savaitės trukmės vaikų ir jaunimo stovyklas, nepaisant naujų idėjų ir siekių, stovyklos kūrybinė grupė vis dar gyvena 2018 m. vasaros prisiminimų atodūsiais. Juk tai buvo vienas gražiausių tėvynės gimtadienių. Lietuvos 100 – ojo jubiliejaus tema neaplenkė ir mūsų stovyklos. Vadovų komanda iš Lietuvos ir Anglijos per dvi savaites, vaikų širdis pripildė meilės, pagarbos, smalsumo Lietuvai, žodžiui, istorijai.
Suorganizuotos dvi savaitės trukmės stovyklos, skirtos Lietuvos šimtmečiui paminėti. Pirmoji savaitės stovykla, pavadinimu „Iššūkis kalbai“, buvo skirta tobulinti lietuvių kalbos įgūdžius. Pagrindinė stovyklos mintis – vaikus, nemokančius skaityti lietuviškai, išmokinti. Vaikai ne tik skaitė, bet ir dalyvavo įdomiosios gramatikos užsiėmimuose, kurių metu vadovė Indrė Ligeikytė žaismingai ir linksmai supažindino su lietuvių kalbos subtilybėmis. Antroji savaitės stovykla „Iššūkis istorijai“ buvo orientuota į Lietuvos istoriją ir kultūrą. Būsimoji istorikė Goda Černiauskaitė vaikams pasakojo širdį veriančias istorijas apie tremtį, visi rašė savo įsivaizduojamus Sibiro išgyvenimus laiškuose į Lietuvą, aiškinosi, kas yra knygnešiai ir kokia jų darbo reikšmė šių dienų lietuviui. Susipažinę su pirmąja Lietuvos spauda, vaikai kūrė lietuvišką laikraštį.
Komanda pasiruošus neatsisakyti jau tradicija tapusios mankštos, kuri nors skyriasi kiekvieną rytą, bet užbaigiama visiems giedant tautišką giesmę. Daugeliui vaikų tai nauja patirtis, tačiau baigiantis stovyklai, giesmė skamba itin jautriai ir gražiai.
Pernai, po mankštos ir sočių lietuviškų pusryčių vaikai keliavo į edukacinius užsiėmimus – mokėsi lietuviškai skaityti, rašė atminimus ir laiškus vieni kitiems, pažindinosi su Lietuvos istorija, kartu su vadove Kornelija Dūdonyte dainavo populiariausias lietuviškas dainas, šoko lietuvių liaudies šokius, kurių žingsnelius išmokti padėjo vadovė Milda Jokubauskytė. Teatro užsiėmimus vedė vadovė Ana Davydova, kuri kartu su vaikais vaidino mini spektaklius. Neapsieita ir be vaikų kūrybiškumą skatinančių veiklų – su vadovu Justinu Adomėnu vaikai iš įvairiausių netradicinių priemonių konstravo Gedimino pilį, žaidė stalo žaidimus. Dienos rutina nekis ir šiais metais, nes vis dėl to, Gintarėlių stovykla yra edikacinio popūdžio, norima, kad vaikai iš čia išsivežtų kuo daugiau.
Džiaugiamės, kad 2018 metais, pededant Lietuvos Kūno kultūros ir sporto departamentui, didelį dėmesį galėjome skirti kokybiškai sportinei veiklai. Jau pirmosiomis dienomis stovyklautojai savo ištvermę ir jėgas išbandyti galėjo orientaciniame – komandą formuojančiame žygyje. Buvo surengti kvadrato, tinklinio, krepšinio ir futbolo turnyrai, suorganizuota linksmojo sporto diena, vaikai mėgavosi vandens sporto pramogomis, turėjo galimybę laipioti sienomis.
Portsmutas – didingas uostamiestis, būtent todėl vaikai galėjo savo akimis pamatyti ir iš vidaus apžiūrėti, kaip atrodo laivai, esantys istoriniame uoste (Historic Dockyard). Taip pat aplankyta ir senus laikus menanti pilis, kurioje laukė – riterių mokykla.
Vakarais vaikų laukė kūrybingas, aktyvus poilsis. Ant jūros kranto iki pat sutemų vyko šokių maratonas, kurio pabaigą vainikavo stovyklautojų sukurtas laužas ir kepami zefyrai. Taip pat dalyviai vieni kitus stebino ir džiugino avangardinių madų šou, kurio metu, vaikų sukurti kostiumai iš įvairių perdirbamų medžiagų, buvo originalūs ir išties pribloškiantys. Nemažiau smagūs būna ir „Žvaigždžių vakaras“ bei „Talentų šou“. Vaikai, lyg Holivudo žvaigždės, iš savo delnų antspaudų susikūrė sau asmenines žvaigždes, kurios puošė stovyklos patalpų sienas. Stovyklautojai nustebino savo talentais – vieni rodė magijos, akrobatikos triukus, kiti pademonstravo savo ypatingą balsą ar išreiškė save šokdami.
Stovyklos įkūrėjos ir vadovės Gintarės Ulevičiūtės teigimu, Gintarėlių stovyklos misija – sukurti aplinką, kurioje tiek gerai, tiek prasčiau lietuviškai kalbantys vaikai galėtų žaisti, bendrauti ir mokytis lietuvių kalbos. Stovykloje turi būti daug juoko, rūpestingų vadovų, daug draugų, saulės, gryno oro, o svarbiausia - daug prisiminimų, kurie gali būti naudingi visam gyvenimui. 100 – mečio stovykla tikrai sukrovė didelį bagažą žinių apie Lietuvos istoriją bei kalbos reikšmę, čia užsimezgė ilgalaikės lietuvių vaikų draugystės. Mums vadovams, stovykla yra tikras iššūkis, nes minimaliomis sąlygomis, mes ją paverčiame tikru vasaros rojumi. Įsivaizduokite, juk užsienyje daugelis tėvų susiduria su ta pačia dilema: ar vaiką leisti į kuklią lietuvišką stovyklą ar į puikiai išvystytą anglišką? Juk ir vaikams sunku pasiryžti atvykti į lietuvišką aplinką, ypatingai, jei jų kalbos žinios yra skurdesnės. Tačiau, mes didžiuojamės tuo, kas pasiekta stovykloje, pats didžiausias komplimentas, kad į ją sugrįžta patys vyriausi 12 – 16 m. vaikai. Tai yra būtent tas brandos amžius, kuomet iškyla gausų klausimų: būti ar nebūti lietuviu? Ką apie mane mano kiti? Gal asimiliuoti ir supanašėti? Gal man gėda kalbėti lietuviškai ir pan. Vyriausių vaikų sugrįžimas yra puikus pavyzdys ir motyvacija mažesniems, kadkalbėti lietuviškai yra šaunu. Su vaikais stovykloje dirba jauni ir energingi vadovai, kurie drauge įgyvendina šią misiją ir skatina vaikus didžiuotis tuo, kad jie yra Lietuviai.
Pats faktas, kad stovykla auga kiekvienais metais, kad iš visų jėgų yra stengiamasi ją išlaikyti ir padaryti kaip įmanoma įdomesne, tai kad grįžta vaikai ir šeimos - tik patvirtina, jog Jungtinėje Karalystėje gyvenančių šeimų ryšys su Lietuva yra nenutrūkęs, kad stovykla tapo ypatingai reikalinga vieta, kur susiburia šeimos, besirūpinančios savo šaknų išsaugojimu.